virš. pav. paimtas iš (c)AICharactersArt
Na, kad jau atidunda
žaliojo slibino metai (o jie startuos nuo vasario 10 d. (2024 m.) tai ta proga
„slibino dienoraštis“.
Ir ne, tai ne mano kūryba. Tai Lūšiuko Denio. Tokio pat inkognito, kaip ir aš, tik kitame pasaulio krašte. Vieną iš jo kūrinių jau buvau vertęs (žr. čia)
tiems, kam labiau patinka el.skaityklės, "Jaunojo slibino užrašai" (jose iš ties patogiau) atsisiųsti pagal šias nuorodas:
pdf: - https://drive.google.com/file/d/1p8BqV38FF3T6oSl45mRG1ExS_qCYV9Qu/view?usp=sharing
epub: - https://drive.google.com/file/d/1XcWU6hZ6wMp8ue6lGKAT6TNb_Zn-IR3F/view?usp=sharing
mobi: - https://drive.google.com/file/d/1f3fpJ7OIoAIxXoYdw72FD9hQFcPtPocH/view?usp=sharing
fb2: - https://drive.google.com/file/d/1PcQgYKATYj4ToGago9KVEbKQZhgJL5MA/view?usp=sharing
Jaunojo slibino
dienoraštis (užrašai)
(nusprendžiau
vesti dienoraštį, bet slibinai dienų neskaičiuoja)
1 įrašas. Suėdžiau du riterius, tad dabar kankinuosi nuo rėmens.
Pasiskundžiau mamai, bet ji tik
pusvalandį moralizavo apie sveiką mitybą. Kam kalbėti, o kam patylėti – pati
tai jau šimtas metų kaip ėda salotas – mat figūrą tausoja. Na, o tėvo net
nekalbinau – jam dabar kūrybinė krizė – visas sudirgęs.
2 įrašas. Vis dar maudžia skrandį. Pakalbėjau su bičiukais. Tai šie paaiškino, kad dabar svarbiausia nevalgyti nieko aštraus. Tad po to tvirtai nusprendžiau – nuo šios dienos daugiau neberysiu riterių kartu su jų kalavijais, ietimis ir visa kita ginkluote. Pirma reikės juos išgliaudyti.
3 įrašas. Cha. Per eilinį sąskrydį sužinojau, jog dabar ateina
nauja mada. Tai yra, jog dabar madoje grobti princeses, ir ne šiaip princeses,
o tik blondines (arba nekaltas – skaisčias, ta prasme). Na, o ką su jomis
toliau veikti – niekas normaliai negalėjo paaiškinti. Vienintelis paaiškinimas,
jog tik pagrobęs princesę gali save laikyti kietu biču.
4 įrašas. Apskridau pustuzinį karalysčių. O gal tuziną.
Pareikalavus pažymos iš ginekologo – net aštuonios princesės puolė isterijon.
Tad susinervinęs prarijau kažkokį Pirmąjį Ministrą! Och, kaip buvo skaaaanuuuu...
5 įrašas. Per eilinį sąskrydį papasakojau apie savo paieškas.
Bičiukai net užsipavydėjo. Paaiškėjo, jog Pirmieji Ministrai – tai egzotinis
delikatesas. Pasirodo, jog žmonės juos specialiai atšeria pikantiškiausiu
maistu, kad jų mėsa įgytų subtilų skonį. Sklinda kalbos, kad už Pirmąjį
Ministrą skanesnis tik Lobistas. Na, dar lygtais šventikai, bet jie mums
nepasiekiami.
6 įrašas. Vaikštinėjau po mišką. Staiga iš krūmų iššoko kažkoks
pusnuogis stuobrys. Iš aprangos tik odinės trumpikės ir kirvis. Pradėjo
rėkauti, kad jis kažkoks įžymus ir garsus pabaisų naikintojas Konanas Barbaras.
Nieko aš apie tokį negirdėjau ir labai nesiklausiau. Kam man kažkokie tokie
barbarai, kai aš ieškau princesės?
(kiek vėliau) guliu ir svajoju apie princesę. Barbaras taip pat
neleidžia laiko veltui – jau greit bus penkios valandos, kaip jis bando
sulaužyti savo kirvį į mano priekinės letenos nagą. Visai neblogas vyrukas,
turiu pasakyti – niekaip neatrandu laiko manikiūrui. Juk princesės kimba tik
ant išpuoselėtų slibinų.
(dar kiek vėliau) Barbaras dingo krūmuose. O štai kirvį paliko
man. Padėkojau ir paprašiau užsukti po
kokios savaitėlės – man dar reikia galines letenas patvarkyti. Jei jau toks
savanoris manikiūrininkas atsirado, tai kodėl juo nepasinaudojus? Ir dar už
dyką.
7 įrašas. Sąskrydyje bičiukai gyrėsi savom princesėm. Pas
Grizliadantį – net dvi! Kabo ant kaklo grandinėlės. O mane apšaukė nevykėliu ir
nusprendė, kad sąskrydžių tusuose galiu nesirodyti, kol neturėsiu princesės.
8 įrašas. Radau kažkokią seną ir niūrią pilį. O jos bokšte
stoviniavo kažkokia mergšė. Nevalyva, susivėlusi ir džiūsna kaip šepečio kotas.
Pamačiusi mane paklausė ar aš kartais ne koks tai riteris-gelbėtojas. Net
apakau nuo tokio įžūlumo, bet vis tiek nusprendžiau būti mandagus. Atsakiau,
jog esu slibinas ir su tomis vaikščiojančiomis konservų dėžutėmis nieko bendro
neturiu ir nesiruošiu turėti. Taip ir įsišnekėjome. Paaiškėjo, jog šioji mergšė
– princesė. Kadaise ją dėl išpirkos pagrobė piktas magas. Tačiau visi riteriai
pamatę jos „angelišką abrozdėlį“, patys
sumokėdavo magui išpirką, kad galėtų keliauti sau. Jai pasakojant, iš gailesčio
net porą ašarų nubraukiau...
Ir savaime suprantama, jog jis
skaisti – kas gi pasimaus ant tokios gražuolės?
Tad nusprendžiau ją pagrobti. Su
jos sutikimu, aišku.
9 įrašas. Pamačiusi manu urvą, princesė nusivylė ir pradėjo
aiškinti, jog visi padorūs slibinai turi rinkti auksą, o pas mane kažkaip
tuštoka. Teko jai labai ilgai aiškinti, kad slibinų visokių būna – vieni renka
auksą, kiti numizmatikai, o aš, štai – filatelistas. Gal nori, kad parodyčiau
savo kolekciją?
(kiek vėliau) Princesė apsižliumbė ir iš apmaudo sviedė į mane
foliantą. Pradėjo aiškinti, kad pas visas princese slibinai, kaip slibinai –
lobus kaupia, o jai atiteko kažkoks nevykėlis botanas-filatelistas.
Nusiramino tik kai jai pasakiau apytiksliai
realią šio albumo vieno lapo kainą.
Manau, kad rasim bendrą kalbą.
10 įrašas. Už sienos įsitriukšmavo mama. Matomai aptiko kažkokią raukšlę. Man nespėjus bent kažką paaiškinti, princesė nubėgo į kaimyninę olą. Ech, koks apmaudus netekimas...
(kiek vėliau) Ko tai įtartinai kaimyninėje oloje tylu. Nagi –
reikia pasižiūrėti...
(dar kiek vėliau) Na ir kaip tą suprasti? Mama su princese sėdi vos
ne apsikabinusios ir kalbasi apie visokias dietas, varto trijų šimtų metų
senumo mados žurnalus ir skalbia kaulus visiems vyrams.
Mano pasirodymas buvo sutiktas
džiaugsmingu kleketavimu. Mat jos staiga prireikė kažką pasiųsti į netolimą
miestą. Mat reikalas tame, kad princesei kosmetinis rinkinys baiginėjasi. Taip,
kad reikmenų sąrašo ilgis ne trumpesnis kaip mano uodega.
Išsiruošiu kelionėn.
11 įrašas. Na ir ko čia rėkauti? Ką prašė, tą parnešiau. Negi aš
turgaus aikštėje skaitysiu visą sąrašą, kol į mane svaidosi iš katapultų, šaudo
iš arbaletų ir magiškų lazdų? Čiupau ir atitempiau visą kosmetikos paviljoną.
Kartu su prekeiviu, žinoma. Dabar jis bailį vaidina ir visas dreba, o kai jį
nešiau – į mane savo pudrą drabstė. Dabar užsikrušiu bandydamas ją nusiplauti.
O juk reikia. Bičiukai dar pamanys, kad orientaciją pakeičiau.
Žodžiu, palikau jas aiškintis tarpusavyje, o pats išskridau prie ežero.
Tik aš vienui vienas ir kažkoks
menkai pažįstamas magas. Pasėdėjom, pašnekėjom. Jis man pripasakojo gausybę
visokiausių magiškų receptų, kuriuos
galima pagaminti iš slibino ilčių, žvynų, nagų ir kraujo. Na, o aš jam
paaiškinau, kaip tinkamai gaminamas savose sultyse troškintas magas.
Išsiskyrėme pavargę ir vienas kitu
patenkinti.
13 įrašas. Ir vėl širdžiai mielas sąskrydis.
Bičiukai išsijuokė iš mano
princesės. Tad teko prigalvoti visokiausių kvailų pasakų apie piktus kerėtojus ir dievų
intrigas, per kurias buvo pakeista jos išorė. O po to, tam, kad nukryptume nuo
šios temos, papasakojau, jog pas užjūrio slibinus madinga grobti ne tik
princeses, bet kartu ir visą karaliaus svitą. Kartu su karaliumi, žinoma.
Bičiukai kažkodėl aprimo,
susimąstė ir išskrido.
14 įrašas. Ko tai per ramu. Tylu. Tik karališkoji kariuomenė kažko
po miškus trankosi.
Truputį pasivaikščiojau. Susitikau su pažįstamu pirkliu, kuris man
atveža pačias rečiausias markes. Įsišnekėjome. Paaiškėjo, kad per kelias
pastarąsias dienas slibinai nusiaubė dvi dešimtis sostinių. Liaudis panikoje ir
pliurpia apie dievų rūstybę ir monstrų antplūdį.
Pažadėjau išsiaiškinti kas vyksta.
15 įrašas. Sąskrydyje linksma. Pilna žmonių ir visi panikoje, o
bičiukai vienas priešais kitą giriasi kas daugiau sugebėjo atsinešti. Ypač
savimi patenkintas Grizliadantis. Jis pagrobė karalių, kažkokią rūmų damą,
magnatą ir visą dešimtį rūmininkų. Skundžiasi, kad iki „Royal flush‘o“ trūksta tik kažkokio valeto. Bet kas
tai tokio ir su kuo kramtomas – neturi jokio supratimo.
Ko tai pradėjau įtarti, kad jei
slibinai ir išmirs, tai tik dėl kolektyvinio bukumo.
(kiek vėliau) Draugužis Snukiaėdis atvilko kažkokį garsų karvedį.
Iš pradžių šis buvo įniršęs, o po to iš susižavėjimo vos klumpių neužvertė.
Pareiškė, jog tokio kiekio idealių kovos mašinų vienoje vietoje jam dar neteko
matyti. Ir mums dar neatsitokėjus – spėjo užverbuoti tą patį Snukiaėdį ir dar
porą vaikinų į savo kariuomenė ir paskelbė Didįjį Karo Žygį iki pat visatos
krašto (na arba iki štai toooo - anoooo krioklio) ir jie, pasičiupę visus
karalius ir jų svitas, dingo nežinoma kryptimi...
Ko tai įtariu, kad artimiausiu
laiku sąskrydžių nebus.
16 įrašas. Princesė kažkodėl labai ilgai kamantinėjo ar tiesa, jog
slibinai gali pasiversti žmonėmis. Atsakiau, jog tai tiesa, bet tam reikalingas
magiškas eleksyras, kurį saugoja mano mama.
Princesė susimąstė.
O tas turgaus aikštės paviljonas
iš ties labai rimtai pravertė. Dabar princesė bent jau padoriau atrodo ir dar
per kilometrą goblinai ją pamatę išsigandę nepasipusto padų. Reiktų atvilkti
dar aprangos kokios, bet į miestą manęs daugiau nebeleidžia. Mama sako, jog
didelis pasirinkimas tai žinoma labai gerai, bet mūsų olą paversti į turgaus
filialą ji neleis.
18 įrašas. Ir dar vienas gelbėtojas. Tik šį kartą elfas.
Grynakraujis! Atpėdinu su savo lyra ir kviesdamas mane į kovą uždainavo.
Kažkaip visai nesudomino. Net princesės nesudomino. Sėdi ant mano skiauterės ir
svaido į dainiuškininką supuvusius pomidorus. Gerai, kad visą vežimą jų
atvilkau.
(kiek vėliau) O dainiuškininkas tai ištvermingas! Oho-ho! Apsvaidomas
supuvusiais pomidorais atsilaikė net visas penkias valandas ir visą tą laiką
nuolatos dainavo! Visiškai nekreipė dėmesio į veidu žliaugiančias pomidorų
sultis ir sutepliotą aprangą. Čia tai ne eiliniai gebėjimai. Ir tik, galų gale
netyčia jo burnon įskriejęs pomidoras privertė jį nutilti ir galų gale jis bent
jau kuriam laikui dingo iš šių vietų.
19 įrašas. Elfas grįžo. Tik dabar jau ne vienas, o su visu
orkestru. O pomidorų nebeturėjome.
Kita vertus, ne viskas taip jau
blogai: išgirdęs pirmuosius akordus iš savo olos išbėgo pagaliau nuo depresijos
išsivadavęs tėvas ir džiaugsmingai sušuko, jog pagaliau pas jį į svečius užsuko
iš tiesų kūrybiniai svečiai, asmenybės, kuriems jis pasiruošęs pademonstruoti
visą savo kūrybinės sielos gilumą. Visus savo kūrybinius talentus.
Man tik įdomu, kaip jis ruošiasi
rodyti tą savo „gylį“ nualpusiems elfams?
20 įrašas. Ko tai per daug triukšminga. Olą apgulė madingiausi
sostinės siuvėjai su savo naujausiais rūbais mano princesei. O šioji, sėdėdama
ant mano galvos vadovauja „paradui“. Ta prasme, tą, kuris pasiūlo nekokybišką
gaminį – nedelsiant nuteisia myriop - ir aš jį turiu sėsti. Nuostabu – ką tik
prisiėdžiau visam mėnesiui į priekį.
Na, o mama savo apartamentuose
organizavo fitneso klubą ir dabar man pastoviai atrodo, jog gyvenu ant vulkano.
Tėvas – auklėja elfus – mokina
juos dainuoti.
Žodžiu – tikras beprotnamis.
21 įrašas. Patylomis pabandžiau pasprukti. Bet sugavo ir atitempė
atgal.
Šalia mūsų urvo kažkodėl padaugėjo
žmonių ir prasidėjo statybos. Princesė paaiškino, jog gelbėdamiesi nuo karo
čionai subėgo visi kas galėjo ir visų aplinkinių žemių. Kitaip tariant, nors
savas slibinas žinoma ir baisus, bet svetimi dar baisesni ir jie bent jau čia
nesibraus.
Mano markučių kolekciją konfiskavo
būsimos karalystės naudai, o skųstis tėvams beprasmiška: tėvas su savo
mokiniais kuria naują himną, o mama stato salotų auginimo fermas.
22 įrašas, kuris panašu, kad paskutinis. Likite sveiki mano sąskrydžio
bičiuliai. Likite sveiki riteriai, magai, burtininkai ir visi kiti. Iš manęs
nori nulipdyti karalių, nors aš to visai nenoriu. Princesė aiškino, jog dabar
pats svarbiausias darbas tai užsiimti palikuonimis. Na taip, ji tapo iš ties
nuostabia, bet kad susilaukti palikuonių, aš visai nenoriu tapti žmogumi!..
AAAA!!! GELBĖKIT!!! Jie neša
magišką eleksyrą! Gel-bė-kit...
₪
P.S. (prierašas surašytas princesės ranka)
„Na jau ne,
mano mielas slibine... Jei jau gelbsti princesę, tai prisiimk ir visą atsakomybę“.
P.S.S. (antras prierašas surašytas princesės ranka)
„Na bet nieko,
palauk brangusis, mes dar iš tavęs (slibino) nulipdysim žmogų“...
___________________________
Aut.
Lūšiukas Denis.
_____
Vert. A.Š.Donatas (Armanjako Šalis)
Visos naujienos (ir ne
tik) FB paskyroje: https://www.facebook.com/donatas.espada
Neserijiniai kūriniai
ar vertimai draugams...:
https://armanjakas3.blogspot.com/2017/09/el-skaitykles-laisvosios-bendrinimo.html
_________________________
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą